– Skambinu iš payseros, noriu pasveikinti su gimimo diena. – Aha aha, ačiū pačiū. Tik aš dar miegojau, jau miegojau, sakau. Savo damiegojimo miegelį. Kur iš vakaro nepamiegotas buvo. Šuo Klemensas strikinėja ant lovos švytėdamas smagumo pilnu veidu. Matyt irgi nori pasveikint. O aš, nu ką aš. Nieko. Nesveikinau nieko. Miegojau.
Į savo paštą keliauju tokia tiesia gatve. Pirmyn pirmyn, kalniuku žemyn. Tiesiai tiltu per upę. Toks nelabai įdomus tas kelias. Gal todėl, kad dažniausiai einu tingėdama. Nes išvis dažnai esu tingėjimo režime. O dar tas šaligatvis žingsnio pločio, gatvė visai čia pat, mašinos. Nervina. Bet yra toje kelionėje tokios mano mažos pramogos – tokie nameliukai.
