Vieną gražią dieną (Užrašyti prisiminimai)

“Vieną gražią dieną” – sako gydytojas. Ir šypsosi sau laimingas. Gerai sugalvojo – ir atsakyta ir net beveik nesumeluota. Toks atsakymas būdavo pateikiamas kaskart pasiteiravus – “o kada mane išrašysit?”. Vienos gražios dienos pažadais buvo dosniai apdovanotas kiekvienas pižamuotas vaikelis.

Kai miegojimas atsilieka

– Skambinu iš payseros, noriu pasveikinti su gimimo diena. – Aha aha, ačiū pačiū. Tik aš dar miegojau, jau miegojau, sakau. Savo damiegojimo miegelį. Kur iš vakaro nepamiegotas buvo. Šuo Klemensas strikinėja ant lovos švytėdamas smagumo pilnu veidu. Matyt irgi nori pasveikint. O aš, nu ką aš. Nieko. Nesveikinau nieko. Miegojau.

vokeliai paštui

Iki pašto

Į savo paštą keliauju tokia tiesia gatve. Pirmyn pirmyn, kalniuku žemyn. Tiesiai tiltu per upę. Toks nelabai įdomus tas kelias. Gal todėl, kad dažniausiai einu tingėdama. Nes išvis dažnai esu tingėjimo režime. O dar tas šaligatvis žingsnio pločio, gatvė visai čia pat, mašinos. Nervina. Bet yra toje kelionėje tokios mano mažos pramogos – tokie nameliukai.

dovana nuo Rasos

Pasišildymai

Sušilti gyvenime galima labai visokiais būdais: galima užkurti ugnį, kartais net ne taip ir svarbu – didelę ar mažą, žvakelė tai bus, ar pečiuje spragsinti malka, iš bėdos, net ir netikras ugnies vaizdas šildo – šilumos prisiminimais. Galima dalintis savo pomėgių, sugebėjimų, talentų ugnies liepsnelėmis su šalia esančiais, su šalia einančiais, ar atsitiktinai sutiktais Praeiviais. Sušyli, kai daliniesi.