“Kokono“ kalėdinė mugė

Kaip ir kasmet “Kokonas“ organizuoja kalėdinę labdaros mugę – tokį koncentruoto gerumo renginį. Koncentruoto, nes trunka mugė vos kelias valandas, o susirenka joje vien Gerų daikčiukų ir produktų kūrėjai ir gamintojai. “Kokono“ mugė tai toks labai geras metas pasidaikteliauti prieš žiemos šventes ir kartu prisimatuoti sau angelų sparnus, na tų – gerus darbus darančių angelų.

Turtai ir turėjimai

Sako: turiu vyrą, žmoną, vaikų. Turiu šunį. Katę. Turiu tą ir aną. O man nesiverčia liežuvis. Koks ten dar turėjimas? Pasidedi ir turi. Ar kaip? Arba dar: neturiu laiko. Sako. Atseit ten labai užsiėmę visaip ir neturi to laiko. Va, sako, jei turėčiau laiko, tai… Nu ten tada viskas kitaip būtų. Darytų tada ten kažką. Jei tik to laiko turėtų. Nu neturi laiko žmogus. Ir neturi.

Ką aš čia veikiu?

Rodos tokia suaugus tetulė, o tas klausimas vis dygsta, stiebiasi ir raitosi klaustukais kiekvienoje dienoje. Ką čia veikiu? Ar tie mano veikimai kažkam reikalingi? Esu atsiskyrėlis. Laisviausiai galiu gyventi neiškišdama nosies žmonių pasaulin ištisus mėnesius. Laisviausiai. Viską, ką išleidžiu į žmones, brandinu ir gludinu, iki tai tampa mano dalimi – žodis tai ar daiktas. Būna nelabai lengva viską išreikšti Teisingai. Maži tie mano žodžiai. Kaip ir daiktai. Nes taip matau. Po mažai.

Labas naujuose metuose

Sveikas, sakau, sulaukęs, perkopęs, išgyvenęs. Aš irgi sveika, sulaukiau, perkopiau, išgyvenau. Krapštausi prie savo stalo. Kaip ir seniau. Tik kiek naujoviškai. Kaip ir priklauso. Naujoviški reikalai – iš popieriaus. Gražaus ir gero. Susiūti visokiais spalvotais siūlais. Patogiai telpantys į delną. Nedideli, maži ar visai mažulyčiai. Tie naujoviški reikalai.